Krikščioniškas atsakas Tinderiui – kitoLink.lt
Gabrielė Minelgaitė, šaltinis: 15min.lt
Modernioje pažinčių kultūroje, kur dominuoja greitis ir paviršutiniškumas, kitoLink.lt siūlo alternatyvą – tikėjimu grįstą platformą, skirtą tiems, kurie ieško santuokos, o ne nuotykių.
Svetainėje aktyviai prižiūrimi profiliai, o bendravimas grindžiamas nuoširdumu ir aiškiai deklaruotomis vertybėmis. Prisijungti paprasta – trijų mėnesių narystė kainuoja 15 eurų. Apie kelią nuo idėjos iki realių santuokų, tikėjimo svarbą meilėje ir kodėl verta ieškoti ne „tobulo“, o tikro partnerio – pokalbis su kitoLink.lt kūrėja Jurgita Saliniene.
- Kaip gimė sumanymas sukurti būtent katalikišką pažinčių platformą?
– 2014–2015 metais, šalia šeimos pareigų, ieškojau prasmingos veiklos. Bičiuliai pasiūlė idėją – katalikišką pažinčių svetainę, panašią į jau veikiančią KathTreff platformą Vokietijoje. Iš pradžių buvau skeptiška, nes mažai ką žinojau apie pažintis internetu. Tačiau užsiregistravusi keliose pažinčių svetainėse greitai pamačiau daug paviršutiniškumo ir supratau, kiek yra reikalinga vertybiškai orientuota erdvė. KathTreff įkūrėja yra sakiusi, kad jei katalikai nepasirūpins šia erdve internete, ją užims kiti. Tai paskatino imtis veiksmų, ir projektas Lietuvoje startavo sėkmingai. Su vyru jau savanoriavome sužadėtinių rengimo programoje, todėl ši veikla tapo natūraliu tęsiniu. Auginame 8 vaikus – juokaujame, kad ir kitoLink yra vienas iš jų.
- Kuo kitoLink skiriasi nuo kitų pažinčių platformų?
– kitoLink suburia žmones, kurie ieško ne trumpalaikių nuotykių, o tvirtų santykių, paremtų pagarba, tikėjimu ir bendromis vertybėmis. Dažnai klausiama, ar norint prisijungti būtina būti praktikuojančiu kataliku – atsakymas paprastas: ne, svarbiausia turėti pagarbą Bažnyčiai ir ilgesį tikėjimui. Esame atviri ir kitoms krikščioniškoms konfesijoms, o vertybiniai klausimai, įtraukti į svetainės anketas, padeda natūraliai atsirinkti žmones su rimtais ketinimais. Svarbu ir tai, kad svetainė prižiūrima kasdien, o nedidelis nario mokestis padeda užtikrinti atsakingą požiūrį į dalyvavimą.
Skatiname vartotojus atsakyti į klausimus nuoširdžiai – ne tik apie pomėgius, bet ir apie pasaulėžiūrą, požiūrį į santuoką, lytiškumą, šeimą. Profilio anketa veikia kaip filtras, padedantis atskirti tuos, kurie ieško nuotykių, nuo tų, kurie nori tikro ryšio. Neretai iš vartotojų išgirstame, kad jokioje kitoje svetainėje jie nėra matę tiek nuoširdžių profilių.
– Jūsų platforma yra apjungta su tarptautiniais partneriais. Ar turite pavyzdžių, kai per kitoLink susipažino žmonės iš skirtingų šalių?
– Platforma yra tarptautinio katalikiškų pažinčių tinklo dalis. Tai suteikia galimybę bendrauti su nariais iš daugiau nei dešimties šalių. Turime istorijų, kai žmonės susipažino gyvendami skirtingose šalyse, pavyzdžiui, lietuvis, gyvenantis Australijoje, per kitoLink sutiko moterį iš Lietuvos ir ši pažintis pasibaigė santuoka.
Iš viso šiuo metu žinome apie daugiau nei 30 porų, kurios susituokė per mūsų svetainę. Kai kurios jų gyveno visai šalia, bet atrado vienas kitą tik per kitoLink. Kartais pažintis prasideda net nuo visai paprasto klausimo – „Ar tau patinka Coca-Cola?“. Dažnai kyla nuostaba, kaip veikia ta Dievo malonė: yra pavyzdžių, kai pora vienas nuo kito gyveno per labai mažą atstumą, tačiau prireikė pažinčių programėlės, kad vienas kitą pamatytų ir parašytų. Kaip vėliau jie juokaudami sakė: suprato, kad vienas nuo kito gyveno vos per pievą.
– Kodėl nusprendėte organizuoti gyvus susitikimus?
– Nuo pat pradžių norėjome, kad kitoLink nebūtų tik virtuali erdvė, todėl ėmėmės organizuoti gyvus susitikimus: stalo žaidimų vakarus, žygius, pažinčių renginius. Šie renginiai leidžia žmonėms pabūti tarp bendraminčių ir kurti ryšius gyvai. Vieno Naujųjų metų renginio metu susidūrėme su neįprasta situacija – užsiregistravo daugiau vaikinų nei merginų. Skubiai paskelbėme žinią, kad dar yra vietų, ir vienas mūsų bičiulis paskambino savo pusseserei, kuri nusprendė sudalyvauti. Po renginio kitas dalyvis, kuris neišdrįso paprašyti jos numerio, paskambino man ir paprašė merginos kontaktų. Po kiek laiko juos netikėtai sutikau mieste, – jie jau buvo pora.
Turime ir jautrią senjorų pažinties istoriją. Vieną dieną paskambino vyresnio amžiaus vyras, nusiminęs, kad niekas jam nerašo. Kitą dieną susisiekė ir vieniša senjorė, ieškanti bendrystės. Pasiūliau jiems apsikeisti kontaktais – jie sutiko ir pradėjo bendrauti. Kartais tereikia nedidelio paskatinimo, kad du žmonės atrastų vienas kitą.