Kaip žinoti, kuris žmogus yra tas „tikrasis“ (II)

Jei tas "tikrasis" žmogus yra tas, dėl kurio apsisprendžiama, į ką svarbu atkreipti dėmesį priimant šį sprendimą? Toliau trumpai pateiksiu pagrindinius kriterijus bei pagalbinius aspektus padėsiančius priimti sprendimą.

Dėl vieno iš ankstesnių savo darbų turėjau skristi į Indiją. Aš negalėjau patikėti savo ausimis: viena graži moteris, besinaudojanti šiuolaikinės komunikacijos priemonėmis (ji turėjo ir mobilų telefoną, ir elektroninį paštą!), visa švytinti man pasakojo, kad po kelių savaičių ištekės už jai nepažįstamo vyro, kurį jai parinko jos tėvai ir giminaičiai. Tikrai! Ji man taip ir pasakė! Tuomet aš paklausinėjau kitų jaunų sutuoktinių – ir, tikrai, pasirodė, kad sutartos santuokos (arranged marriages) ten puikiai veikia. Vienas indas, sutuoktas tėvų ir giminaičių, sakė: „Užtruko apie metus kol aš ją pamilau.“ Šis jo pasakymas mane sužavėjo: įsitikinimas ir pastangos laukiant meilės. Meilė atsirado, nes ji privalėjo atsirasti. Gal čia ir tūno raktas vedybinėms krizėms spręsti?

Prieš keletą kartų̃ ir pas mus už „buvimą pristatytiems, supažindintiems“ buvo atsakingi šeimos nariai. Mano močiutė pagal profesiją buvo pardavėja. Jos tetos supažindino ją su mano seneliu. Šis, beje, turėjo maisto prekių parduotuvę. Tobula, ar ne? Na, taip, tikriausiai viskas buvo ne iš pirmo žvilgsnio. Ar abu vienas kitam tinka, savęs nelabai buvo klausiama. Nuo to meto esame pažengę, bet šį tą ir primiršę. Karštligiška to tikrojo žmogaus, kitos kamuolio pusės paieška yra šiuolaikinio santuokos nesuvokimo produktas.

Taigi, jei tas tikrasis žmogus yra tas, dėl kurio apsisprendžiama, į ką svarbu atkreipti dėmesį priimant šį sprendimą? Toliau trumpai pateiksiu pagrindinius kriterijus bei pagalbinius aspektus padėsiančius priimti sprendimą. Kai kuriuos iš šių dalykų dar mano močiutės tetos ar žavingosios indės tėvai tikrai buvo apgalvoję. O kitų, esu įsitikinusi, tikrai neapgalvojo.

Yra tam tikros esminės, būtinos sąlygos, kurias turi atitikti žmogus, kad būtų įmanoma su juo užmegzti rimtus santykius. Čia dar nekalbama apie „tikimą vienas kitam“. Šiame etape yra svarbu nustatyti, ar aš pats ir tas kitas žmogus jau esame pasiruošę santykiui susisaistančiam su kitu žmogumi.

Ar mano ir partnerio tapatybė yra subrendusi?

Ar jis jau yra vyras ar dar tik berniukas?  Berniukai žaidžia, o vyrai prisiima atsakomybę. Vyras turi suteikti moteriai saugumą: „Aš tuo pasirūpinsiu.“ Pamenu savo draugę, gražiąją ir sėkmingąją Natali, kuri ištekėjo už jauno politiko Federiko. Kai mums iškilo problemų viešint Romoje, kreipėmės į ją pagalbos. „Tik paprašyk Federiko.“ („Just ask Federico.“) Tai buvo trumpas atsakymas, kuris mane pakerėjo: besąlygiškas pasitikėjimas savo vyru. Mano mielosios damos, argi nėra smagu galėti pasakyti ką nors panašaus? Argi tai nėra būtent tai, ko mes taip ilgesingai trokštame? Vyro, kuris savo stiprybe, apsisprendimu ir ištverme mums suteiktų saugumą. „Jis tuo pasirūpins, neturiu nė kiek dėl to sukti sau galvos...“ Net jei šiandien esame savarankiškos, pačios priimame sprendimus, užsidirbame pinigus, žinome, ko norime, vistiek instinktyviai ieškome saugumo ir prieglobsčio. Ir dar – mažytis patarimas: kai tampame užsiėmusios vaikų gimdymu ir rūpinimusi jais, tas prieglobstis tampa gyvybiškai svarbus – ir nesvarbu, kokios savarankiškos ar sėkmingos esame!

Berniukas ieško savęs kaip autentiško, stabilaus vyro, tuo tarpu vyras jau žino savo užduotis ir suvokia, kad sprendimų priėmimas yra jo paties rankose; kad jis gali nuspręsti prisiimti daugiau atsakomybių. Jis neturi vidinių prieštaravimų ir spinduliuoja ramybe.

Ar ji yra mergaitė ar moteris? Mergaitė nori padaryti įspūdį. Ji mėgaujasi pavydžiais žvilgsniais ir nori jaustis pranašesnė. O moteris yra sutverta santykiams ir pranašumo triumfas jai nebėra reikalingas. Ji žino savo egzistencijos prasmę. Iš egzistencijos atsiranda gyvenimas, o iš gyvenimo – namai. Moters širdyje yra įrašytas nesibaigiantis meilės troškimas bei ilgesys. Jai dažnai yra reikalingas palaikymas bei parama. Todėl suprantama, kad moteriai gali to reikėti! Ne stiprybė ir ne nepriklausomybė įrodo, kad mergaitė tapo moterimi, bet siekio vaidinti bei padaryti įspūdį atsisakymas.

Ar aš gebu ar jis geba kurti lygiavertiškus santykius?

Kurti lygiavertiškus santykius geba tas, kas myli save, bet nelaiko savęs svarbesniu už kitą asmenį.

Ar potencialus partneris yra gero charakterio?

Kad su kitu žmogumi galėtume laimingai „pasenti“, svarbu, kad jis/ji būtų gero charakterio. To negalima nustatyti tik užmetus akį. Sociologai pasakytų, kad reikia išilginio pjūvio tyrimo, nes trumpu kompleksiniu stebėjimu nepavyks surinkti užtektinai informacijos, kad sukurtume tikslų žmogaus paveikslą. Tai yra tiesa, tačiau tokiam stebėjimui ilgų metų  taip pat nereikia. Toliau rasite pagrindinius klausimus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį siekdami įvertinti kitą žmogų:

Ar jis/ji tvirtai stovi ant savo kojų?

Ar jis geba prisiimti atsakomybę? O gal savo gyvenimą leidžia minkštai ir patogiai „įsitaisęs“? (pvz., vis dar nenukirpęs bambagyslės su „Mamos viešbučiu“.)

Ar šis žmogus yra susitvarkęs savo gyvenimą?

Reiktų atkreipti dėmesį, kaip jam sekasi bendrauti su tėvu, o jai - su motina. Ar bendravimas tarp jų yra malonus? O kaip moteriai sekasi su savo mama?  Ar jos tarpusavyje konkuruoja? Galima paprasčiausiai paklausti: „papasakok man apie savo tėvus“.

Kaip jis/ji bendrauja su kitais žmonėmis?

Ar žvilgsnis atviras ir spinduliuoja draugiškumą? Kaip jis/ji reaguoja, jei gatvėje kažkas užkalbina, jei prašo pagalbos ar pinigų? Kaip ir ką jis/ji kalba apie kitus žmones?

Kaip jis/ji sprendžia konfliktus, krizes, tvarkosi su nepasisekimais?

Ar jis/ji vengia priimti sunkius sprendimus ir verčiau atsitraukia? Gal svaiginasi užklupus sunkumams? Ar siekia pasikalbėti bei išsiaiškinti, ar turi stiprybės pripažinti klaidas?

Ar profesinė veikla jam/jai kelia džiaugsmą?

Subrendusi asmenybė bet kokioje veikloje randa pozityvių, naudingų dalykų. Žmogus, pasižymintis geru charakteriu, visur gali rasti kažką pozityvaus. Jis/ji išmano savo sritį. Be to ne tik stegiasi daryti viską ką gali, bet ir atlikti viską kokybiškai. Net jeigu dirba „tik“ šiukšlių išvežiotoju. Moterims ši taisyklė taip pat galioja. Dar galima papildyti: ar partnerė džiaugiasi savo apranga ir namais? Ar ji priverčia savo aplinką "žydėti"?

Kaip šis žmogus reaguoja į vaikus?

Ar vaikai jam/jai teikia džiaugsmą, ar jis/ji gali prisitaikyti prie jų nenuspėjamumo? Ar jšis žmogus yra vaikams geras ir globėjiškas? O gal vaikai veikiau jam/jai yra našta? Ir galiausiai: ar jis/ji nori vaikų? O gal jam/jai tai būtų per didelė? Jei taip, dėmesio: Aliarmas!

Kitame skyriuje kalbėsime apie tai, kaip pasitikrinti savo ir kito žmogaus motyvaciją prieš įsipareigojant ilgalaikiams santykiams.

Ištrauka iš Gudrun Kugler knygos „Nė vienas nėra sala. Kaip surasti partnerį visam gyvenimui“. Dr. Gudrun Veronika Kugler, gimė 1976, teologė ir teisininkė, katalikiškų pažinčių svetainių tinklo kathTreff-International įkūrėja ir vadovė. Ji yra laimingai ištekėjusi ir 4 vaikų mama.

Peržiūrėti viską