Beieškant to(-s) vienintelio(-ės)
Troškimas būti šalia kito žmogaus, turėti su juo artimą ir net intymų ryšį kyla iš mūsų prigimties. Tačiau šiandienos visuomenėje įprasti socialinių bei tarpasmeninių ryšių „mechanizmai“ patiria didelę ir sparčią kaitą. Kaip man tai suprasti?
Kaip susirasti antrąją pusę, sukurti bendrą šeimos projektą? Kaip išsaugoti jį bei meilę ir aistrą jame? Apie tai katalikiškos pažinčių svetainės kitoLink.lt vebinare kalbėjo antropologas dr. Saulius Matulevičius, prieš daugiau nei dvidešimt metų vedęs savo pirmąją draugę, kartu sulaukę keturių vaikų (ir priglaudę du šunis).
Ko žmonės iš tikrųjų nori ateidami į pažinčių svetaines? Visų pirma ieško draugystės. Bet šalia to visada yra mintis susirasti partnerį(-ę) ir sukurti šeimą. Norint susirasti antrąją pusę, svarbu žinoti keletą atsakymų apie save. Vienas jų – kodėl šiandien neturiu partnerio(-ės)?
Nors vyrų ir moterų gimsta panašiai, moterų išgyvena daugiau. Vyrai biologiškai kur kas agresyvesni, dėl to jų daugiau žūva iki brandaus amžiaus. Tačiau neteisinga teigti, kad šiandien neturiu partnerio dėl to, kad man neteko to „statistinio vyro“. Lygiai taip pat begalė vyrų yra vieni. O vienišumo priežastys įvairios.
Baimė ir poreikis bendrauti
Viena iš pasitaikančių psichologinių priežasčių – baimė. Gyvename anonimiškoje, didelės įtampos aplinkoje. Medijos, žiniasklaida daro mus aiškiai matomus, o savęs reprezentacija žiniasklaidoje tampa itin išpuoselėta. Mano paprastas veidas, figūra iš tikrųjų niekada neprilygs toms, kurios matomos viešojoje erdvėje. Dėl to pradedame jaustis nejaukiai, nepatogiai, nedrąsiai.
Kita priežastis – socialinių tinklų ir medijų išstumtas poreikis bendrauti gyvai. Bendraujant gyvai reikia susidurti su nepatogumais, pvz., kito žmogaus drabužių ar kūno kvapu, šaltu oru, kuris anksčiau nebūdavo kliūtis susitikti. Dabar, turėdami daug alternatyvų, aptingstame. Kam eiti susitikti su draugais ten, kur dainos skambės nekokybiškai, kur grojama instrumentais negražiai? Galima paklausyti internete, kur skamba tobula muzika. Gyvenu mikrorajone, kuris pagal demografiją yra antras vaikų skaičiumi, bet pasibaigus pamokoms kiemai tušti. Klausiu sūnaus: ką jie veikia? Jis sako: „Taigi žaidžiam kompais.“ Dabar vienintelė sąlyga, kad žaisdami kompiuterinius žaidimus vaikai tai darytų bendruomenėje. Gyvą interakciją pakeitė kitokia sąveika. Tai smagu, bet už tai sumokame kainą, prarasdami gyvo socialinio bendravimo įgūdžius. Autentiška trauka kitam asmeniui užsimegs tik būnant su tuo asmeniu gyvai. Tad kodėl norėdamas turėti partnerį(-ę) gyvenimui nepriklausau šaudymo iš lanko, karpinių, grybautojų būreliui? Kodėl nedalyvauju sporto ar šokių varžybose? Tiems, kas dalyvauja, tikimybė susirasti draugų gerokai padidėja. Kartu didėja tikimybė rastis erotinei įtampai, traukai tarp lyčių.
Bendras projektas
Jei metai bėga ir dar neturim partnerės(-io), reikia suprasti, jog kitas nemaloniai jaučiasi medžiojamas, ieškomas, kai į jį žvelgiama kaip į potencialų vyrą / žmoną. Tam, kad užmegztum ir atrastum tikrą, gražią meilę, visų pirma reikia ieškoti tikros autentiškos draugystės. Geriausias būdas susirasti partnerį(-ę) yra draugų ratas. Tai pats natūraliausias būdas. Tačiau negalime atmesti ir kitų galimybių. Tik svarbu suprasti, ko tu nori. Žinau net dvi poras, kurios pažinčių svetainėje susipažino būdamos vyresnės ir padėjo vienas kitam aiškiai įvardydami, kad jie ieško partnerio santuokai. Tokie santykiai paprastai turi potencialo būti labai geri, gražūs. Su žmona esame katalikai, kėlėme klausimą, kaip draugauti teisingai, krikščioniškai. Tuomet juokingos atrodė JAV išleistos knygelės įsimylėjėliams, jose pateiktas klausimų sąrašas: kiek vaikų nori? Ką galvoji apie pinigus? ir pan. Dabar suprantu, kad tais klausimais šeimoje daugiausia iečių sulaužoma. Jei kuriame su žmogumi bendrą gyvenimą, svarbu išsiaiškinti, koks mūsų požiūris į tris dalykus – Dievą, vaikus, pinigus. Šias tris plačias, abstrakčias temas su daug potemių svarbu išsamiai išgvildenti. Kol esi aistringai įsimylėjęs, šie klausimai atrodo nemalonūs, nes bloškia į realybę, bet anksčiau ar vėliau su jais tenka susidurti.
Traumos ir terapija
Kita priežastis – tai daugybė psichologinių traumų. Mūsų visuomenė yra pototalitarinė, o tai reiškia, jog karta, patyrusi totalitarizmą, patyrė asmeninę ir kultūrinę traumą. Ji patiria psichologinių sunkumų, darančių ją mažiau pajėgią sukurti produktyvius, ilgalaikius šeimyninius santykius. Pirmoji karta, gimusi Sovietų Sąjungoje, pasižymėjo dideliu skyrybų skaičiumi, jis vėliau tik augo. Mudu su žmona esame iš tipiškų dispozicinių sovietinių laikų šeimų. Viena iš esminių priežasčių, kodėl dar esame kartu, yra ta, kad abudu lankėme psichoterapiją. Iš tikrųjų išlikome širdies draugais. Svarbu suvokti, kad ta, kurią vedžiau, ar tas, už kurio ištekėjau, keičiasi. Tada supranti, kad turi mokytis jį ar ją pamilti iš naujo. Tikra meilė yra apsisprendimas mylėti iš naujo visą likusį gyvenimą kartu.
Psichologinis dėmuo, ko gero, yra pamatinis. Negebėjimas ir baimė įsipareigoti, baimė dėl psichologinių traumų ar menkavertiškumo galiausiai lemia, kad taip ir nesusirandame artimo žmogaus.
Labai svarbus aspektas – turiu stengtis būti patrauklus(-i). Paprasta tiesa kaip ABC, tačiau noriu tai akcentuoti, nes žmonės dažnai linkę sabotuoti savo pačių sėkmę. Tai kyla iš baimės, kad atskleidę savo grožį sulauks dėmesio. „Jeigu man nepavyks, o aš tikrai galvoju, kad nepavyks, tuomet iš tikrųjų būsiu visų dėmesyje ir visi matys, kad man nepavyko... Geriau nepradėsiu.“
Daugybė žmonių pasąmoningai kankina save, nekenčia savęs dėl psichologinių vaikystės patirčių, santykių su tėvais, patirtų atmetimų, meilės stokos. Taigi, atsakymas į klausimą, kodėl esu vienas ir kaip susirasti antrąją pusę, ko gero, slypi tame. Kelias išsiaiškinti – psichoterapija.
Pamatinis klausimas
Svarbiau už paminėtas detales yra klausimas: jeigu mano gyvenimas būtų filmas, apie ką jis būtų? Kokia mano gyvenimo istorija? Ar aš jaučiuosi jos autoriumi? Kaip įsivaizduočiau pačią geriausią savo gyvenimo versiją per ateinančius kelerius metus? Iki skausmo banali, bet kartu neįtikėtinai gili tema dėl to, kad mes gyvename tose istorijose, kurias apie save susikuriame, kurias imame pasakoti apie save visų pirma pačiam sau, po to ir kitiems. Metodiškai, sistemingai dirbdamas šiais klausimais supranti, kad atsakyti į juos nelengva. Būtent šioje gyvenimo istorijoje yra integruotas klausimas: kokių santykių noriu? Ar iš vis noriu santykių, noriu gyventi šeimoje? Jeigu jau esu bendrystėje su kitu žmogumi, atsakyti į tai reikėtų abiem. Gali atsiskleisti, kad jūs norite draugystės, norite nesijausti vienišas, bet nenorite šeimos, vaikų. Gal tam yra psichologinės priežastys, o gal kitas pašaukimas.
Parengė Jurgita ir Vytautas Saliniai
Visą skaitykite www.artuma.lt