Žvilgsnis į adventą būnant vienišu: kurį kelią pasirinkti?

Prasidedant adventui dalinamės specialiu laišku, kurį šiais metais katalikams vienužiams parašė jaunas kunigas Richardas Hanslas iš Austrijos.

Būnant vienišu nėra lengva persiimti kalėdine nuotaika, kai šalia neturi artimo žmogaus, su kuriuo galėtum dalintis mielomis akimirkomis, uždegti advento vainiko žvakes ar kartu kepti kalėdinius meduolius, rinkti dovanas bei rodyti Kristaus meilę artimiesiems.

Šiais metais prieškalėdinis šurmulys yra kiek kitoks nei anksčiau - ramesnis, tad suteikia mums šansą pasirinkti teisingą kryptį - lengviau apčiuoti Kalėdų šventės esmę ir perkalibruoti savo širdį. 

Dėmesys Kristaus gimimui, kurį švęsime vos už kelių savaičių, yra vaistas širdies skausmui malšinti, kurio veiksmingumas yra aiškiai įrodytas šiame tylos laike. Kai kuriems Jūsų ši mano tezė galbūt pasirodys per griežta, tačiau aš galiu patikinti -  tai nėra placebas. 

Galvodami apie kūdikį ėdžiose mes jau galime numanyti, ką Jėzus reikš apaštalams, romėnų pavergtiems žydų žmonėms. Gimęs prastomis sąlygomis, piemenų ir gyvulių apsuptyje, Jis įžebs jiems viltį - išpirkimo, išganymo, amžinybės viltį. Atėjo Mesijas, iš kurio kartų kartos tikėjosi didžių dalykų.

Ši viltis iš tiesų perkeitė pasaulį, nors dar ne galutinai. Pasaulis buvo perkeistas į vietą, kurioje bilijonai žmonių bando paruošti savo širdis Kalėdoms. Ir tai neapima vartotojiško skubėjimo, kurį patenkinti bandoma tonomis kepsnių ar sausainių. Jis susideda iš nuostabos, kuri užlieja artinantis prie ėdžių - čia guli kūnu užgimusi viltis. Mes artinamės prie labai asmeniško "TU", prie to, kuris mūsų nepalieka, bet dovanoja mums viltį būti išgydytais ir atpirktais.

Šios kelios savaitės rengiantis ypatingam susitikimui yra tarsi įvaizdis to nelengvo kelio, kurie keliauja vienišas žmogus:

Ilgos ir tamsios naktys, kaustantis šaltis ir visa taip sudėtinga. Kelias ilgas ir akmenuotas, ir jau atrodo, tuoj teks pasiduoti skęstant savo vienatvėje. Tačiau būtent viltis po truputį uždega pirmuosius žiburius. Tamsą lėtai keičia švelni rausvuma kol visa atperka horizonte ištryškęs ryškus spindulys.

Tiek tikėjime, tiek ir santykiuose adventas gali tapti pasiruošimu sutikti Ateinantį. Turiu pailsinti savo širdį, nusikratyti įtampos ir auginti pasitikėjimą. Šiame vilties spindulyje galiu pajusti, jog nesu paliktas vienas, neprivalau ir negaliu nieko priversti, man nereikia vaikytis idėjų ir blaškytis tarp aplink siaučiančių minčių. Vilties spindulys rodo kelią, šviesa savaime perskrodžia tamsą.

Tačiau šis gilus pasitikėjimas neatleidžia nuo pareigos eiti per gyvenimą atmerktomis akimis. Neleiskime šiuo laiku savo žvilgsniui pernelyg pasinerti miglotoje svajonėje. Atsigęžkime į žmones savo artimoje aplinkoje, į tuos, kurie yra mums artimi, kurie mus myli. Galbūt tai šeima, kurią apleidome, kaimynai, kurių nebepažįstame ar benamis, sutiktas prie įėjimo į prekybos centrą. Panaudokime advento laiką kaip treniruočių lauką, kuriame savo meilingu dėmesiu mokintumės sušildyti kitų širdis, o savo dažnai desperatiškas pastangas sudėtume į Jėzaus rankas. Atverkime savo širdis vilčiai ir dovanoms, kurių nenusipelnėme. Jis tikrai duos tai, ko mes prašome! 

 

t.  Richard Hansl, kapelionas Vienoje.

 

Peržiūrėti viską

Raskite savo gyvenimo žmogų!


Registruotis