PSICHOTERAPEUTAS G. VAITOŠKA: „VIENIŠIEMS ŽMONĖMS PAVASARIO BIJOTI TIKRAI NEREIKIA“

Pavasaris – ne tik romantiškiems jausmams įkvepiantis gamtos nubudimo laikotarpis. Gyvybės virsmu paženklintas metų laikas daliai visuomenės būna išties nelengvas ir gali sukelti ne džiugių, bet depresyvių nuotaikų bangą.

Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška pažymi, kad pavasaris gali būti sunkus metas vienišiems žmonėms. Vis dėlto net ir neišgyvenantiems romantiškų santykių liūdėti neverta, nes būdų įveikti vienatvės jausmą tikrai yra.

Būtina dalintis

Apie tai, kad pavasaris – ne tik valiūkiško džiugesnio, bet ir emocinių svyravimų sklidinas laikotarpis, kalbama ne taip ir dažnai. Vis dėlto psichoterapeutas, Santuokos ir šeimos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute (Austrija) vadovas Gintautas Vaitoška pabrėžia, kad šiuo metų laiku daliai visuomenės, ypač vienišiems žmonėms, tampa sunkiau. „Pavasaris – gyvybės pradžios metas, o gyvybė – tai bendrystė. Būtent todėl šiuo metu vienam būti yra sunkiau“, – pasakoja medikas.

Pasak G. Vaitoškos, kalbant apie išeitis, kurias vienatvę išgyvenantys žmonės turėtų matyti, pirmiausia reikia pabrėžti būtent bendrystę. „Bendrystės galima ieškoti ne tik romantiškame santykyje, tačiau ir bendražmogiškai dalijant savo meilę kitiems. Iš tikrųjų yra nevedusių ir netekėjusių, kurie ir kurios yra laimingi, nes gyvena bendrystėje su artimaisiais, draugais, bendradarbiais ir savo „dvasiniais vaikais“, kurių kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip turime“, – įsitikinęs G. Vaitoška.

Pasak specialisto, svarbu pastebėti, kad bendrystės išgyvenimas nebūtinai reiškia ekstatišką skrajojimą ir „vibracijų“ atitikimą. „Pagalba ligoniui ar kitaip kenčiančiam yra ne mažiau vertinga. Tam tikra prasme Viešpaties Kryžius yra aukščiausias bendrystės taškas: „vertikalios“ su Dievu, ir kartu „horizontalios“ su artimu“, – įsitikinęs medikas.

Taip pat G. Vaitoška kalba ir apie dvasinį gyvenimo kelia pasirinkusių žmonių bendrystės jausmą. Pasak jo, klaidinga manyti, kad ši tema yra aktuali tik pasauliečiams – „vienuolystėje ar kunigystėje žmogus gali pražysti net intensyvesne širdies bendryste nei sukūręs šeimą. Tačiau tai lemia ne tiek gyvenimo būklė, kiek paties žmogaus atvirumas kitam“. 

Surasti sutuoktinį – nemažas iššūkis

Vis dėlto net ir save kitose srityse realizuojantiems ir vienatvės jausmo nekamuojamiems žmonėms gali kilti dilema – ramiai laukti, kol jų gyvenimuose atsiras „tas vienintelis“ ar imtis žygių pačiam ieškant „antrosios pusės“. Tuo labiau kad sparčiai populiarėja virtualios pažintys, o tokių internetinių svetainių gausu net ir mūsų nedidelėje šalyje.

„Manau, kad labai „natūraliai“ ir „savaime“ atrasti sutuoktinį mūsų laikais gali būti sunku, kadangi pati aplinka nebėra natūrali. Žinoma, galima pasitikėti Apvaizda ir ramiai laukti tau „paskirto“ žmogaus, kažką linksmai darbuojantis. Tačiau kadangi nebegyvename archetipinėje kaimo bendruomenėje – sovietmečiu buvome „išmesti“ į miestus, – internetiniai pažinčių portalai, man atrodo, gali pasitarnauti nutrūkusių natūralių ryšių kompensacijai“, – pabrėžia ir G. Vaitoška.

Tačiau psichoterapeutas perspėja, kad toks susipažinimo būdas turi vieną trūkumą. „Žmonės gali jausti „pareigą“ iškart nerti į romantiškų santykių vandenis, taip pamiršdami labai svarbias „neutralios“ pažinties ir draugystės fazes. Romantiškas santykis galimas su daug didesniu skaičiumi žmonių nei draugystė – tačiau tik pastaroji užtikrina laimingą santuoką“, – perspėja jis.

„Vyras ir žmona turi būti draugai ir dvasiniai bendrakeleiviai. Romantiškų emocijų banga, deja, supratimui, ar jie gali tapti tokiais draugais, nelabai padeda. Todėl patarčiau internetines pažintis megzti su trupučiu skepticizmo: jų žanras įpareigoja vaidinti įsimylėjėlius, tačiau geriau su lengva šypsena nepasiduoti tokioms „taisyklėms“ ir pirmąkart susitikus pasikalbėti „neutraliai“, – nepervertinti internetinės romantikos“, – pataria psichoterapeutas.

Pasak jo, yra keletas punktų, kurių pravartu laikytis, norint suvokti, koks iš tikro santykis su žmonėmis, su kuriais bendraujate internete. „Nereikėtų iš karto per daug atvirauti, taip pat patarčiau nesiguosti vienatve ir blogais žmonėmis, nepasakoti banalybių (pavyzdžiui – apie mėgstamą močiutės uogienę). Tokios rekomendacijos – ne iš piršto laužtos, nes asmeniški atsivėrimai labai greitai suartina, bet nieko nepasako apie tokio ryšio perspektyvą“, – įžvalgomis dalijosi G. Vaitoška.

„Jei po dešimties pokalbių bendromis temomis – apie Dievą, politiką, orą, sportą, psichologiją, sociologiją, literatūrą – vis dar yra apie ką kalbėtis, vadinasi, tai gali būti ženklas, kad draugystė neišseks ir romantikai aprimus“, – skubantiems leistis į pažintis patarė jis.

Internetas neprilygs gyvam bendravimui

Pirmosios Lietuvoje katalikiškos pažinčių svetainės kitoLink.lt įkūrėjai šių metų kovą šventė pirmąsias šios internetinės erdvės veiklos metines. „Mūsų gimtadienis – būtent pavasarį. Kai atidarėme svetainę, sulaukėme didelio susidomėjimo, tai atspindėjo ir besiregistruojančiųjų narių skaičius, tačiau to nesiečiau konkrečiai su metų laiku. Svetainė, kurioje gali susitikti tomis pačiomis vertybėmis gyvenantys žmonės, buvo naujiena Lietuvoje“, – atskleidė šią svetainę kartu su vyru įkūrusi Jurgita Salinienė.

Pasak jos, per šiuos metus didesnio „sujudimo” būta didžiųjų švenčių  – šv. Kalėdų, šv. Velykų periodu. „Tuo metu, kuris įprastai praleidžiamas su šeima, artimaisiais, ir kuris, ko gero, sustiprina artimo žmogaus ilgesį, jei jautiesi vienišas. Tam tikrą narių pagausėjimą pastebime vasario mėn. Šv. Valentino dienai artėjant, taip pat žmonėms grįžus iš atostogų“, – pažymėjo ji.

Kalbėdama apie internetinių pažinčių tikslą, J. Salinienė pabrėžė, kad tai yra tik pirminė pažinties vieta, kur galima sutikti naujų žmonių, užmegzti kontaktų. „Virtualus bendravimas gali palengvinti bendravimo stoką, tačiau niekada nepakeis gyvo bendravimo. Tai puikiai suvokiame, todėl organizuojame renginius, kuriuose svetainės nariai galėtų susitikti ir bendrauti gyvai. Taip pat svetainėje nuolat skelbiame apie mūsų bičiulių organizuojamas iniciatyvas – nuo rekolekcijų, įvairių seminarų, kino vakarų bei koncertų iki piligriminių kelionių bei tarptautinių stovyklų katalikams vienužiams“, – pasakojo kitoLink.lt įkūrėja.

J. Salinienės įsitikinimu, dalyvaujant „gyvuose“ renginiuose galima ne tik asmeniškai tobulėti, atsipūsti nuo kasdienybės, bet ir sutikti naujų žmonių ar dalyvauti jau su nauju pažįstamu ar pažįstama ir taip pasinaudoti proga geriau vienam kitą pažinti.

Pavargusiems nuo vienatvės – kunigo patarimai

KitoLink.lt įkūrėjos teigimu, vienišumo jausmas ar dvasinė sausra kartkartėmis ištinka visus žmones. „Galbūt pavasarį, kai dažniau nušvinta saulė ir lyg esame kviečiami džiaugtis kartu su nubundančia gamta, vienišumo ar nepaguodos būseną ištverti yra sunkiau. Tikinčiam žmogui tokiu atveju didelė pagalba yra dvasininko palydėjimas. Labai smagu, kad į pagalbą atėjo kun. Saulius Černiauskas“, – pasidžiaugė J. Salinienė.

Pasak jos, kitoLink.lt svetainės nariai patarimo ar tiesiog užtarimo maldos dvasininko gali prašyti rašydami asmeninius laiškus arba klausimus užduoti forumo skiltyje: „Klausimai kunigui“.

„Esu įsitikinusi, kad dvasininko  įžvalgos suteiks dvasinės atgaivos, padės lengviau susiorientuoti priimant sprendimus. Esant poreikiui, su kun. Sauliumi galima susitarti dėl laiko pokalbiui ar išpažinčiai“, – priminė ji.

Kaip ir G. Vaitoška, pažinčių portalo įkūrėja vienatvę įveikti rekomendavo neužsisklendžiant savyje, bet rodant atvirumą kitiems. „Tikiu, kad puikus vaistas nuo vienatvės yra savanorystė. Turime tikslą svetainėje pristatyti skirtingų savanoriškų veiklų, kad apie jas daugiau sužinoję žmonės galėtų įsitraukti. Norime paskatinti, padrąsinti vienužius įsitraukti į savanoriškas iniciatyvas, kurių Lietuvoje tikrai yra daug, tad kiekvienas gali rasti jo širdžiai artimą sritį, o joje – galbūt ir artimą sielą“, – pasakojo J. Salinienė.

Bernardinai.lt

Peržiūrėti viską