Tai yra įrankis, kuriuo Dievas gali suteikti savo pagalbą

Kovo 19 d. pirmąjį gimtadienį pasitinka prieš metus Lietuvoje atidaryta pažinčių svetainė katalikams kitoLink.lt

Ši svetainė yra tarptautinio katalikiškų pažinčių tinklo kathTreff narė. Apie tai, kaip internetas gali padėti vienužiams, ieškantiems būsimo sutuoktinio, kalbamės su šio projekto sumanytoja bei įkūrėja dr. Gudrun Kugler.

Kaip kilo idėja pradėti pažinčių svetainės katalikams projektą Austrijoje? Nuo ko viskas prasidėjo?

Austrijos vyskupas Zalzburge Andreas Laud sugeba būti labai arti žmonių. Jei kas jam išsako savo problemas, jis nepaliauja apie tai galvojęs, kol randa sprendimą. Kartą jis man papasakojo, kad jauni žmonės, ateinantys pas jį išpažinties, kalba, kad jaučiasi vieniši ir liūdni, jog nesutinka žmogaus, kurį galėtų pamilti ir sukurti su juo šeimą, kad metams bėgant daugelis įsisuka į darbų ratą ir sumažėja progų susitikti naujų žmonių, o gyventi vieniems nemiela ir širdyje tenka nešiotis troškimą sutikti savo būsimąjį sutuoktinį. Vyskupas toliau pasakojo, kad vienintelis sprendimas, kurį gali pasiūlyti tokiems žmonėms – daugiau melstis. „Bet aš noriu pasiūlyti jiems ką nors daugiau. Ar mes galime ką nors padaryti?“ –  klausė manęs.  

Tokia buvo pradžia, kai mes ėmėme dairytis, ieškoti, ką katalikai šiuo klausimu daro kitose šalyse, ypač Amerikoje. Pamatėme, kad ten suteikta daugybė galimybių susipažinti tiek internete, tiek už jo ribų  – gali susitikti vieniši katalikai ir kelti aktualius klausimus. Tai yra puiki galimybė susipažinti. Supratome, kad tuo metu nebuvo nieko panašaus Centrinėje Europoje, nieko panašaus – vokiškai kalbančiose šalyse, todėl sutarėme imtis įgyvendinti šį projektą. Labai įdomu, kad pradėjus  projektą, sulaukėme daug laiškų iš ganytojų, kurie dėkojo mums ir Dievui, jog pagaliau atsirado puikus įrankis, kurį jie gali pasiūlyti vienišiems žmonėms, ateinantiems pas juos išpažinties ar dvasinio palydėjimo pokalbio.

Kaip apibūdintumėte žmones, kurie jungiasi į šią internetinę bendruomenę bei į tas, kurios veikia kitose šalyse, nes Jūsų iniciatyva Centrinėje Europoje jau formuojasi tam tikras katalikiškų pažinčių svetainių tinklas? Ar tai yra tie žmonės, kurie stengiasi sąmoningai išgyventi tikėjimą kasdienybėje ar labiau tie, kurie dar tik ieško savojo tikėjimo kelio?

Tiesa yra ta, kad žmonės, kurie tik buvo kažkada pakrikštyti ir daugiau neturėjo jokių reikalų su Bažnyčia, nesidomi mūsų teikiamomis paslaugomis. Ir tai nieko tokio, nes mūsų svetainė skirta žmonėms, kurie stengiasi savo gyvenime išgyventi tikėjimą. Galima sakyti, kad ji yra tiems, kurių gyvenime tikėjimas duoda tam tikrą kryptį. Tai nereiškia, kad jų gyvenime viskas yra tobula ir kad jie žino atsakymą į kiekvieną tikėjimo srities klausimą, mintinai jį pasakytų, jei pažadintum vidury nakties. Ne. Svetainė skirta žmogui, kuriam tikėjimas padeda susiorientuoti gyvenime. To siekiančiam ir keliančiam klausimus, kai yra neaiškumų, ar tada, kai jo nuomonė nesutampa su Bažnyčios mokymu. Bet norinčiam mokytis ir besistengiančiam pažinti. Čia ateina ir žmonės, kuriems tikėjimas yra jų gyvenimo pamatas, kurie sako, kad susituokę nori melstis kartu su savo sutuoktiniu, nori tikėjimą perduoti savo vaikams, nori kartu su šeima dalyvauti parapijos gyvenime, kartu švęsti šventes, tuo pačiu dvasingumu išgyventi advento ir gavėnios laiką. Taip pat ateina ir žmonės, kurie sako: man patinka tai, kuo jūs tikite, aš nepažįstu tikėjimo gerai, bet man visiškai priimtinos vertybės, kuriomis jūs vadovaujatės, supratimas apie šeimą, santuoką, lytiškumą, gyvenimą poroje. Ir kai šių dienų visuomenėje šie dalykai yra taip puolami, aš pradedu suvokti, kad čia kažkas ne taip ir kad Bažnyčia apie juos kalba kitaip.

Aš manau, kad gerai, jog tokioje platformoje susitinka žmonės, palaikantys šias vertybes ir kuriems „patinka“ tikėjimas, bei tie, kurie aiškiai suvokia, kaip nori orientuoti savo tikėjimą ir savo asmeninį gyvenimą. 

Kokios reakcijos sulaukėte iš aplinkos, visuomenės, kai pradėjote katalikiškos pažinčių svetainės veiklą Austrijoje? Su kokias iššūkiais susidūrėte, kaip buvo sutikta ši žinia?

Kai pradėjome daugiau nei prieš 10 metų, patys buvome nustebę dėl susidomėjimo, kuris kilo visuomenėje. Įsivaizduokite, vokiškai kalbančiose šalyse mes buvome paminėti 360 leidiniuose. Apie mus žmonės kalbėjo visur. Viena to priežasčių buvo, kad jiems buvo kiek linksma apie tai kalbėti – nes kalba sukosi apie katalikus, meilę, pasimatymus, o apie tai žmonėms visada smagu skaityti, todėl žiniasklaida tuo pasinaudojo. Jie rašė labai pozityviai, bet su tokiu linksmu prieskoniu. Svarbiausia, kad jie tai priėmė. Klausimas, kurį dažniausiai išgirsdavome, buvo:„ Ar tai skirta tik superkonservatyvioms moteriškėms, dėvinčioms kulnis siekiančius sijonus ir nešiojančioms į kasą surištus plaukus?“ Tai buvo tam tikra išankstinė nuostata, su kuria buvo į mus žvelgiama. Mes atsakydavome, kad ne – ši svetainė skirta žmonėms, kurie ieško savo gyvenimo krypties ir nori vadovautis katalikų tikėjimu.  Tai buvo labai greitai priimta.

Nors sekuliarioji visuomenės dalis tai labai greitai priėmė,  mes labai greitai susidūrėme su tam tikru nepriėmimu ir neryžtingumu tarp pačių katalikų. Vieni iš jų sakė: „Aš pasitikiu  Dievu, aš nieko neturiu daryti, Dievas parūpins man sutuoktinį“. Aš manau, kad tai labai klaidingas mąstymas. Žinoma, Dievas mūsų gyvenimu visiškai rūpinasi, bet Jis taip pat mums davė protą ir leido mums gyventi pasaulyje, kuriame turime dalyvauti, patys imtis iniciatyvos ir būti jo dalimi. Yra viena juokinga istorija, kurią mėgsta pasakoti mano vaikai (jie yra dar labai maži, bet labai ją mėgsta ). Mano devynmetė dukra pasakoja istoriją apie žmogų, kuris potvynio metu sėdi ant stogo ir nepriima jokios pagalbos iš jam padėti siūlančių žmonių sakydamas, kad pasitiki Dievu ir Dievas jam padės. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų svetainę – tai yra priemonė, per kurią Dievas gali suteikti savo pagalbą. 

Yra dar viena problema, su kuria susidūrėme pradėję veiklą – nuostata, kad internetinė pažinčių svetainė skirta tik „nevykėliams“, kurie iki šiol nesugebėjo susirasti sau poros. Tarsi pažinčių svetainė būtų kokia prieglobsčio vieta kitur negavusiems pripažinimo. Tai absoliuti netiesa. Ir įdomu yra tai, kad tokia nuostata egzistuoja tarp katalikų, priešingai negu sekuliarioje visuomenėje! Jūs žinote, kad yra šimtai pažinčių svetainių skirtingose šalyse ir yra normalu, jog daug žmonių bendrauja jomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, jei tu esi vienišas ir nesi kurios nors pažinčių svetainės narys – yra laikoma tam tikru minusu. Ir tik tarp katalikų atsiranda svarstymai „ar aš toks beviltiškas, kad man to reikėtų?…“ 

Aš manau, kad katalikų bendruomenė turi keisti savo požiūrį, nes internetas tapo labai svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Mes 30% savo laisvalaikio praleidžiame internete, o tai reiškia, kad šio laiko neišnaudojame tam, kad kur nors išeitume ir susitiktume su kitais žmonėmis. Internetas tapo pagrindine įvairių susitikimų vieta. Jei manome, kad toks klausimas, kaip būsimo sutuoktinio paieška, yra svarbus dalykas ir nepasinaudosime šia galimybe, mes patirsime nesėkmę. Aš jokiu būdu nesakau, kad dabar katalikai vienužiai turėtų niekur neiti ir sėdėti prie kompiuterio internetu ieškodami sau tinkamos poros. Tačiau tai gali būti puikus instrumentas ieškant bendraminčių ir sau artimo žmogaus, galinčio tapti sutuoktiniu. Ir tai yra šių dienų kvietimas mums! Jei žmonės nepasinaudoja šia galimybe dėl savo klaidingų išankstinių nuostatų, jie gali prarasti šį tą labai svarbaus.

Katalikiškų pažinčių svetainių tinklas Jūsų iniciatyva plečiasi Centrinėje Europoje. Ar pastebite kokių skirtumų tarp skirtingų šalių katalikų bendruomenių?

Katalikų mąstymas visose šalyse yra panašus. Tiesą sakant, aš buvau nustebinta, kokie panašūs dalykai, dėl kurių žmonės yra susirūpinę, ir sunkumai, su kuriais jie, būdami katalikais-vienužiais susiduria. 

Bet kiti dalykai, kurie nėra susiję su tikėjimu, pasirodė labai skirtingi. Pavyzdžiui, Vengrijoje pasirodė visiškai neregėtas dalykas mokėti tam tikrą mokestį už katalikams teikiamas paslaugas. Kas, pavyzdžiui, yra visiškai normalu Vokietijoje. Narystė svetainėje kainuoja. Viena vertus, šis mokestis reikalingas tam, kad galėtume pasirūpinti svetainių administravimu – tai yra intensyvus kasdienis darbas, kuriam reikia samdyti žmones. Bet kita vertus, tai yra tam tikra apsauga nuo žmonių, kurie neturi rimtų ketinimų. Kroatai, pavyzdžiui, yra įpratę viskam taikyti, na, tokius superstandartus.  Viskas Kroatijoje turi būti aukščiausio lygio. Bet jie yra įpratę atsiskaityti už viską debetinėmis kortelėmis. Pavarčius Kroatijos spaudą kartais galima rasti informacijos apie asmenines žmonių krizes, kurias jie patiria dėl to, kad daug dalykų įsigijo atsiskaitydami debetinėmis kortelėmis. Ir tai vėl gi yra tai, ko nedaro žmonės Austrijoje ar Vokietijoje. Ir mes turime stipriai adaptuoti savo sistemą prie Kroatijos poreikių. Tai tik vienas nedidelis techninis pavyzdys, tačiau kalbant bendrai, aš suprantu, kad požiūris į tikėjimą ir katalikų vienužių gyvenimas skirtingose šalyse yra labai panašus. Tai parodo du dalykus: kad gyvename globaliame pasaulyje ir kad katalikų tikėjimas yra toks pat visur. Ir tai yra nuostabu! Tai lyg franšižė, lyg McDonald – kur benuvyktum, žinai ką gausi!

Šių dienų visuomenėje tendencijos yra tokios, kad daug porų, net ir tų, kurios ketina tuoktis Bažnyčioje, ne vienerius metus iki santuokos gyvena kartu. Koks būtų Jūsų komentaras tokių tendencijų kontekste?


Paprastai žmonės galvoja, kad jei jie kartu pagyvens iki santuokos , jie žinos, ar tinka vienas kitam, todėl nusprendus susituokti, jų santuoka bus sėkmingesnė. Tačiau statistika rodo, kad tai visiškai netiesa. Tiesa prieštarauja šiai nuostatai. Pradėjus gyventi kartu, gyvenimas tarsi pasidaro patogesnis – tenka mokėti vieną nuomos mokestį, dalintis daiktais, bet tai kartu atriboja nuo galimybės priimti iš tiesų sąžiningą sprendimą. Gyvenant kartu, neišvengiamai atsiranda bendra buitis, ir, nusprendus skirtis, atsiranda nemažai painiavos, kaip ką pasidalinti. Neretai tai pristabdo nuo sprendimo skirtis, susitaikoma su situacija, sau tariant „tiek to, juk tai nėra jau blogai…“. Kai poros susituokia, dėl tokio „tiek to“, skyrybų skaičius yra labai didelis. Neseniai New Your times išspausdino straipsnį, kuriame sakoma „ar gi nejuokinga, kad priešinga pozicija gyvenimo iki vestuvių klausimu yra gerokai sėkmingesnė?“ Ir tai yra dėl aiškesnio/ skaidresnio žvilgsnio į kitą žmogų, kai nesi kitaip įsipareigojęs ir gali sau aiškiai atsakyti į klausimą, ar tai yra žmogus, su kuriuo norėtum kartu nugyventi likusį gyvenimą? Jei atsakymas yra „taip“ ir tas „taip“, kuris yra ištariamas vestuvių ceremonijos metu, jis yra iš tiesų laisvai ištartas ir sąžiningesnis, lyginant su tuo „taip“, kuris kyla iš „tiek to“...

Kai žmonės sako, kad kitoLink.lt yra per daug griežta nustatydama tokias sąlygas, galime atsakyti, kad šios svetainės tikslas yra padėti žmonėms pasiruošti tokiam sąžiningo „Taip“ ištarimui. Žinoma, gali būti, kad čia registruosis ne tik tie, kurie siekia gyventi pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir labai aiškiai žino, kad nenori kartu gyventi iki Santuokos, bet ir tie, kurie atsakys, kad jie apie tai iki šiol negalvojo. Bet kitoLink.lt ir yra tam, kad tai būtų erdvė, kur galima kalbėti, diskutuoti šiais klausimais. Norime, kad tai būtų erdvė, kurioje žmonės keltų klausimus, kur galėtų ieškoti atsakymų, padedančių suvokti, kaip gyventi laimingai. Tokie dalykai kaip savo lytiškumo suvokimas ir sprendimo priėmimas dėl būsimo sutuoktinio, nekalba apie aklą paklusimą Bažnyčios dogmoms. Norime padėti žmonėms suvokti, kad atsakingai naudodamiesi savo seksualumu bei atsakingai priimdami sprendimus, jie bus laimingi. Ir tai yra pagrindinis mūsų darbo tikslas.

Lietuvoje pastebima tendencija, kad moterys, ypač bažnyčioje, yra aktyvesnės nei vyrai. Kalbant apie tokias sritis kaip bendravimas ir pažintys, moterų skaičius taip pat gerokai viršija vyrų skaičių. Kokia yra Jūsų patirtis?

Tai yra tai, ką žmonės galvoja, bet tai nėra tiesa. Daugelyje šalių žmonės sako: „O, ir vėl tos katalikės moterys!“ Situacija, kurią matome kiekvienos šalies internetinėse svetainėse, yra tokia,  kad internetinėse bendruomenėse visuomet yra daugiau dalyvaujančių vyrų nei moterų. Ir ši tendencija yra ryški visose šalyse (kathTreff tinklo svetainėse - aut.) Vokiškai kalbančiose šalyse ši proporcija yra maždaug tokia - 60% vyrų ir 40 % moterų. Ir tai, palyginus, yra labai gera proporcija, nes įprastose pažinčių svetainėse ši proporcija  – 80% vyrų ir tik 20% moterų. Todėl vyrai turi didelį pranašumą. Bet įdomu yra tai, kad renginiuose, kuriuos organizuojame ši proporcija – tarsi veidrodis, pasikeičia į 60% moterų ir 40% vyrų. Tai parodo, kokie skirtingi esame ir kaip skiriasi būdai, kuriais esame linkę ieškoti pažinčių, bendrauti. 

Šioje Svetainėje, kaip ir kai kuriose kitose, užsiregistravusiems nariams siūloma naudotis įrankiu, padedančiu geriau „įvertinti“ kitą narį - t.y. atitikimo testu. Kas paskatino sukurti šį įrankį ir kuo jis skiriasi nuo kitų „atitikimo testų“?

Kalbėdami apie pažinčių svetaines, galime išskirti du jų tipus – vienos, kuriose dalyviai užpildo savo profilius ir gali bendrauti, kitos – kuriose naudojami kriterijai narių tarpusavio atitikimui įvertinti, kai  narys užpildo klausimyną-testą ir sistema pasiūlo narius, kurių atsakymai labiausiai sutampa su tavaisiais. Paprastai narystės mokestis, lyginant su anksčiau minėtomis, šiose svetainėse gali būti net kelis kartus didesnis dėl sudėtingesnės programinės įrangos, reikalingos šiai funkcijai įgyvendinti. Savo nariams siūlome atitikimo testą, tačiau stengiamės išlaikyti pirmajai pažinčių svetainių kategorijai priskiriamų svetainių narystės kainą.

Atitikimo testas labiausiai skiriasi ne tik kaina, ačiū Dievui, bet kas yra daug svarbiau –  savo turiniu. Todėl šiandieninis klausimas, kas kam tinka, labiausiai skiriasi idėjine prasme. Yra žmonių, kurie sako „tuokitės, jei tarp jūsų seksas yra geras“. Tai absurdas! Per savo dešimties metų darbo patirtį daug matėme, su daugeliu kalbėjomės ir supratome, kad yra daug žmonių, kurie jaučiasi nesaugūs. Yra sakančių: tas vaikinas man labai patinka, bet kaip aš galiu būti tikra, kad apsispręsdama eiti su juo nedarau didelės klaidos?“ Atitikimo testą kūrėme daugiau nei 2 metus: kalbėjomės su daug žmonių, kurie galėjo mums pasakyti ką nors vertingo apie santuokos sėkmę, kalbėjomės su konsultantais, mokytojais, rašytojais, savo srities ekspertais, psichologais ir sėkmingai santuokoje gyvenančiomis poromis. Pasitelkėme tokių autorių kaip T. Akvinietis, Aristotelis, viduramžių filosofų raštus apie santuoką. Atlikome studiją, pagal kurią parašiau knygą „Kaip susirasti tinkamą partnerį visam gyvenimui“ (How to find partner for life?). Šią knygą naudojome kaip pagrindą kuriant atitikimo testą, kuris yra paremtas pagrindiniais istorijos principais, didžiųjų filosofų idėjomis bei krikščioniškomis vertybėmis paremtu mąstymu.  Testo klausimai buvo išskirti į keturias pagrindines sritis, kurias mes matome kaip svarbiausias, daugiausiai lemiančias santuokos sėkmę. Pirmoji sritis yra susijusi su klausimu –  ar aš žaviuosi kito asmens visaapimančiu nuostabumu? Ar aš kitame žmoguje randu tai, kas mane paliečia labai giliai? Istorijoje žmonės tai įvardino įvairiai - žavėjimasis kitu žmogumi, pagarba. Tačiau man atrodo, kad tie žodžiai nenusako visos esmės, tikslesnis to apibūdinimas būtų žavėjimasis kito žmogaus esybe, priėmimas jo viso tokio, koks jis yra. 

Priešingas mąstymas, kai žmonės sako, kad na, jis nėra tobulas, bet aš jį pakeisiu ir padarysiu iš jo tinkamą sau sutuoktinį ar sutuoktinę. Vadovaujantis tokiu požiūriu, santuoka turėtų įvykti su tam tikru projektu, bet ne su žmogumi tokiu, koks jis iš tikrųjų yra. 

Antra sritis apima klausimus apie tai,  ar mes galime kalbėtis ir vienas kitą suprantame? Juk dažnai būna taip, kad atrodo, kalbamės, tačiau labai skirtingai dalykus suprantame, lyg būtume skirtinguose supratimo lygmenyse. Šios srities klausimai yra apie tai, ar mes turime tokį patį dalykų pajutimą, todėl teste rasite klausimus apie filmus, kurie mums patinka, apie žmones, su kuriais mums patinka bendrauti ir pan. 

Trečia kategorija kelia klausimus apie tai, ar mes, būdami kartu, padedame vienas kitam augti, tobulėti? Tai reiškia, kad mes nesiekiame pasinaudoti kito asmens silpnosiomis pusėmis tam, kad išryškintume savąsias stiprybes, bet atvirkščiai – eidami koja kojon padėtume vienas kitam augti ir tobulėti. Net statistiškai yra įrodyta, kad šie dalykai yra santuokinio pasitenkinimo priežastis.

Ketvirtoji sritis yra apie tai, ar turime bendrus interesus, vertybes bei gyvenimo tikslus. Žmonės klaidingai mano, kad pakanka to, jog jie myli vienas kitą. Tai yra absoliučiai klaidinga. Vien meilės nepakanka. Mes turime turėti „bendrą karalystę“. Siekdami ko nors svarbaus žmonės sako „Vardan šito dalyko atiduočiau viską „karalystę“. Kalbėdami apie santuoką turime būti tikri, kad abu kalbame apie tą pačią „karalystę“. 

Tikime, kad tai yra pagrindinės sritys, kuriose mūsų požiūriai bei vertybės turi kiek įmanoma labiau sutapti ir atsakymai į klausimus šiose srityse žmonėms padės geriau susiorientuoti, kiek bendro jie turi žvelgiant į santuokos kūrimą. Žinoma, šis testas nepateiks visų reikalingų atsakymų, bet tai yra labai svarbu pažinties pradžiai. 

Dėkoju už pokalbį.

 

Kalbėjosi Jurgita Salinienė

Peržiūrėti viską