12 tylos žingsnių

Karantine įžengėme į Didžiają savaitę. Kaip įvardijo kai kurie mąstytojai - negyvendami izoliuotai ar karantine, patiriame triukšmo diktatūrą. Šį mūsų gyvenimo tempą priverstinai sulėtinusį laiką galime priimti kaip dovaną - susitikimo su Dievu laik

„Pastatyk, VIEŠPATIE, sargybą prie mano burnos, budėtoją prie mano lūpų durų!“ (141,3 Psalmė)

XIX amžiuje prancūzų karmelitų sesuo Marie-Aimée de Jésus (kuri, beje, keletą metų gyveno su Thérèse von Lisieux!) parašė visą knygą apie tylą. Knygos esmė: mes galime išmokti gyventi savo širdžių tyloje ir patirti vienybę su Dievu. Anksčiau tai buvo vadinama vidiniu susikaupimu. Galbūt šiandieninių apribojimų metu kaip tik turime galimybę rasti šią tylą?

Mes apibendrinome esminius sesers Marie-Aimée de Jésus teiginius:

Vidinis gyvenimas taip pat gali būti vadinamas: T-Y-L-A, nes tik tyloje ir Dvasios maldoje gimsta naujas gyvenimas. Siela, kuri nebemyli tylos, yra praradusi Amžinybės meilę.

Tyla yra vienintelis tiltas į vidinę vienybę su dvasiniu pasauliu. Kas nori patirti į šį intymumą, turi nusileisti 12-a tylos laiptų į sielos gelmes:

1. Mažai kalbėkite su Dievo kūriniais, bet daug – su Dievu.
2. Gyvendamas savo kasdienį gyvenimą, aš turiu būti tylus.
Kasdieniniame gyvenime liežuvis, akys ir ausys turi būti tyloje. Tai paruošia sielą tam, kad ji galėtų pasinerti į DIEVĄ
3. Su šia tyla aš įsiskverbiu giliau ir galiu išsivaduoti nuo kitų trukdžių šaltinių – FANTAZIJŲ. Svarbu panardinti nekontroliuojamus ir neapibrėžtus emocijų bangavimus ir nereikšmingus, bet stiprius pasaulio įspūdžius į tylą ir pusiausvyrą.
4. Kitame žingsnyje apžvelgsime tai, ką labiausiai gyrė istorijos asketai: ATMINTIES tylą. Kuo labiau egocentriškas esu, tuo labiau emocionalesnis, tuo daugiau privalau ties tuo dirbti. Kuo labiau gyvenu prisiminimais, tuo jie man tampa svarbesni. Praeitis turi būti tyli. Priešingu atveju siela niekada neras savęs.
5. KŪRINIJOS tyla: tos sielos, kurios atidžiai užsiima savistaba, patirs, kad jos palaiko dialogą su skirtingomis būtybėmis viduje. Siela turi sugrįžti į savo šventumo gylį, kur gyvena kitaip nepasiekiama Švenčiausiojo didybė.
6. Leisk savo širdžiai tylėti. 
     Ką turime omenyje sakydami „širdis“? Nors jausmai plazda ir gyvi prisiminimai ar panašaus kažkas vyksta, vistiek reikia nutilti. Būtent aistrų sumišimas, klaidingas ir perdėtas užsidegimas, nuotaikų svyravimai ir yra grynai žmogiški prisirišimai.
     Širdies tyla lemia, kad visas emocinis gyvenimas susitvarko ir aprimsta. 
     Širdies tyla yra sielos nekaltybė. Ši tyla nėra ankšta ir nežino jokios prievartos. Ši tyla yra dialogas su DIEVU. Šioje tyloje siela sužino pirmuosius melodijos akordus, kuriuos siela giedos kartu su Dievu danguje.
7. Tegul žmogiškoji ir dvasinė sielos savimeilė pailsi. Ši tyla yra tyla tų, kurie priima savo mažumą.
8. Dvasios tyla: palikite ramybėje nenaudingas, žmogiškas ir net malonias mintis. Jos kenkia dvasios ramybei. Nustokite ieškoti savęs ir tapkite tylūs. Leiskite savo tobulėjimo bandymams pailsėti melsdami, kad netrukdytumėte Dievo darbui. 
9. Sprendimų tyla: būkite labai atsargūs su nuomonėms ir smerkdami. 
10. Ypač svarbu ir sunki yra norų tyla: palikite širdies nerimą ir visas kančias ramybėje. Net sielos tyla, kurią aplankė DIEVAS ir kuri dabar jaučiasi palikta, yra vaisinga – tai tylos skausmas be skundų. 
11. Išmokite tylos su savimi: pamirškite save, leiskite sau būti vienam – vienam su Dievu.
12. Pirmame etape Dievas sielai sako: mažai kalbėk su kūriniais, bet daug su manimi. 12-ame etape jis sako: „Dabar daugiau su manimi nekalbėk.“ Būti ramybėje su Dievu reiškia: prisiglausti prie Dievo, atsiduoti Jam, atsisakyti savęs, visiškai atsigręžti į Jį, Jį garbinti, mylėti, klausyti, nurimti Jame.

Tai yra amžinybės tyla, kai siela tampa viena su Dievu ir ilsisi Jame. Ši tyla tampa daugiau negu tyla – siela mieliau gyvena šioje tyloje, nes Dievas ją visiškai apsupa. Būtent „taciturnité“ – tylos dvasia sukuria visiškai naują būtybę, naują žmogų, gimusį iš Dievo.

„Net nespėjus mano liežuviui žodžio ištarti, štai, VIEŠPATIE, tu jį visą žinai. Iš visų pusių apsiauti mane, lieti mane savo ranka. Tavo žinojimas man per nuostabus, – man per gilus, negaliu jo pasiekti.“ (Psalmė 139, 4-6)
 

 

 

 

 


Peržiūrėti viską