Nuoširdžiai tikimės, kad ši svetainė daugeliui bus kelias, padėsiantis sutikti TĄ žmogų, kuriam nuspręsite dovanoti save ir per Santuokos sakramentą priimant gausias Dievo malones leistis į gyvenimo kelionę KARTU. Kartais girdime abejonių, kad internetas nėra tinkama vieta ieškoti rimtos draugystės, o pažinčių svetainės – tik „nevykėlių“ susibūrimo vieta... Tikrai negalime su tuo sutikti ir pri(si)mename, kad Dievas veikia įvairiais, kartais net labai netikėtais būdais! Dėkojame atsiliepusiems ir besidalinantiems savo pažinties istorijomis, kurios prasidėjo čia - katalikiškoje pažinčių svetainėje kitoLink.lt!
Tikimės, kad tai padrąsins vis dar abejojančius ir suteiks įkvėpimo žengti Kito link.
Laukti buvo verta: Monikos ir Ovidijaus istorija
Dažnai kartoju frazę, kad Dievulis mėgsta stebinti. Jis nustebino ir siųsdamas man vyrą.
Tikiuosi, kad mūsų istorija taps kitiems padrąsinimu neliūdėti, jei tenka palaukti savo žmogaus.
Esame Monika ir Ovidijus. Nors visą gyvenimą mus skyrė vos 30 kilometrų, draugaudami supratome, kad ne kartą buvome tose pačiose vietose ir renginiuose, gal net prasilenkėme parduotuvėse, bet susipažinti pavyko tik dėka kitoLink pažinčių svetainės.
Ką turiu omenyje sakydama, kad gali tekti palaukti? Į pirmą pasimatymą savo gyvenime nuėjau būdama 33 metų, o į jį mane pakvietė Ovidijus.
Jei prasidedant 2025 metams kas nors būtų pasakęs, kad mano gyvenime atsiras vyras, su kuriuo kursiu bendrą ateitį, būčiau tik plačiai nusišypsojusi ir numojusi ranka. Tie metai man prasidėjo su labai sunkiais iššūkiais. Melsdamasi, per ašaras, kartodavau, kad jei Dievulis duoda tokią sunkią metų pradžią, kažkas nuostabaus turi laukti vėliau.
Ir tas nuostabus dalykas nutiko antrąją šv. Velykų dieną, kai man parašė Ovidijus.
Pamenu, kad iš vakaro, švenčiant šv. Velykas su artimaisiais, pusbroliui uždavinėjant klausimus apie tai, ar ruošiuosi taip viena ir likti visą gyvenimą, jam išrėkiau į veidą, kad man reikia ne bet kokio, o TIKINČIO vyro. Tuo metu jau buvau pradėjusi galvoti, kad tikinčio vyro nerasiu – tokiu atveju geriau liksiu viena.
Ovidijus taip pat ėmė vis labiau prisileisti mintį, kad liks vienas, nes bandymai surasti tikinčią moterį buvo nesėkmingi, o ankstesni santykiai buvo nuviliantys ir pasibaigę išdavyste.
Bet Dievulis mums abiem turėjo kitą planą.
Nors abu kitoLink pažinčių svetainėje buvome užsiregistravę ne vienerius metus, Ovidijus mano anketą pamatė tik artėjant šv. Velykoms. Aš jo anketą pamačiau kovo mėnesį, kai kilo mintis šv. Juozapo dieną atnaujinti savo narystę po ilgos pertraukos. Būtent dėl Ovidijaus anketos nusprendžiau atnaujinti narystę – gal jis pamatys mano aktyvią anketą ir parašys.
Esu iš tų moterų, kurios laukia kvietimo, o ne pačios kviečia. Ir po mėnesio tą kvietimą gavau.
Po poros dienų susirašinėjimo Ovidijus išgabeno automobilį į Ukrainą ir man nebeparašė. Tada jau tikrai nusprendžiau, kad vyro man nereikia ir lieku viena.
Bet praėjus mėnesiui jis vėl su manimi susisiekė, ir nusprendžiau jam suteikti antrą šansą. Tas antras šansas tapo vienu geriausių mano gyvenimo sprendimų.
Birželio pabaigoje nuėjome į pirmą pasimatymą, gruodžio pradžioje Ovidijus man pasipiršo, o 2026 metų liepos 11 dieną tapome vyru ir žmona.Per metus laiko Dievulis visiškai pakeitė mudviejų gyvenimus, sujungdamas juos į vieną bendrą kelią. Jis man davė vyrą, kuris viršijo visas mano svajones, ir dabar suprantu, kad laukti buvo verta.
Kai visiškai pasitiki Dievuliu, kai imi suprasti Jo duodamus ženklus ir jais seki, kai leidi Jam veikti tavo gyvenime, Jis nustebina duodamas tai, ko jau nebesitikėjai, ir pakviečia į dar vieną nuostabų nuotykį.
Ačiū kitoLink pažinčių svetainei, nes Dievulis per ją tikrai veikia ir padeda vienam kitą surasti.
Ovidijus ir Monika Staigvilai
Visos sėkmės istorijos