Nuoširdžiai tikimės, kad ši svetainė daugeliui bus kelias, padėsiantis sutikti TĄ žmogų, kuriam nuspręsite dovanoti save ir per Santuokos sakramentą priimant gausias Dievo malones leistis į gyvenimo kelionę KARTU. Kartais girdime abejonių, kad internetas nėra tinkama vieta ieškoti rimtos draugystės, o pažinčių svetainės – tik „nevykėlių“ susibūrimo vieta... Tikrai negalime su tuo sutikti ir pri(si)mename, kad Dievas veikia įvairiais, kartais net labai netikėtais būdais! Dėkojame atsiliepusiems ir besidalinantiems savo pažinties istorijomis, kurios prasidėjo čia - katalikiškoje pažinčių svetainėje kitoLink.lt! 
Tikimės, kad tai padrąsins vis dar abejojančius ir suteiks įkvėpimo žengti Kito link.

Viskas vyko tikrai greitai, bet tuo pačiu, be jokio skubėjimo

Eglė: Svajojau ir planavau savo ateitį vienaip, bet, deja, tas planas nukrypo.. Praėjus trims metams po skaudžios vyro netekties, atėjus 30 - ajam gimtadieniui pasižadėjau sau, kad pradėsiu labiau save mylėti, kad galėčiau tikros meilės duoti kitiems. Jėzus sakė: "Pirmasis yra šis: „Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis“. Antrasis: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Nėra įsakymo didesnio už šiuodu“". Norėjau, visų pirma, pripildyti meile save, kad galėčiau ir su kitu žmogumi ja pasidalinti. Pažinčių svetainėse buvau užsiregistravusi kelis metus, buvo nemažai internetinių pokalbių, vienas tikras susitikimas ir tiek. Tiesa sakant, buvau truputį nusivylusi internetinėmis pažintimis ir gavojau, kad tai laiko gaišimas. kitoLink.lt svetainėje užsiregistruoti paskatino draugė, kuri yra praktikuojanti katalikė, nors aš labai praktikuojanti nebuvau. Gyvenimo pamokos ir skaudžios akimirkos paskatino dažniau pasikalbėti su Dievu, sudalyvauti Šv.Mišiose. Dažniausiai maldoje Dievo vis ko nors prašydavau. O dabar maldą pradedu padėka Dievui. Taigi, atšventusi savo trisdešimtą gimtadienį, po mėnesio el.paštu gavau tinkakamo nario pasiūlymą su 82% atitikimu. Peržiūrėjau anketą. Pasirodė įdomus vyras, nuotraukoje - su kuprine ant pečių, kažkur keliaujantis, gražių ir nuoširdžių akių, tačiau išjungiau kompiuterį ir toliau sugrįžau į kasdieninius darbus. Po kelių dienų važiuodama iš darbo patekau į automobilių spūstį. Prieš mane stovėjo automobilis su kitoLink.lt reklama. Supratau siųstą ženklą, tad po keleto dienų, ankstų Verbų sekmadienio rytą dar kartą peržiūrėjau to kitoLink.lt siūlomo tinkamo nario anketą, parašiau ir paklausiau: "Kur keliauji?". Taip užsimezgė įdomus pokalbis. Sužavėjo jo filosofavimai ir apmąstymai apie gyvenimą, mandagumas, aktyvus gyvenimo būdas. Beje, nemažą pliusą pelnė už susirašinėjimą lietuviškomis raidėmis. Po dviejų savaičių buvo pirmasis mūsų pasimatymas Jonavoje. Po savaitės važiavau jo palaikyti naktinėse orientacinio sporto varžybose Tytuvėnuose. Tuomet Palanga, Klaipėda, Šiauliai, Visaginas, Zarasai, Tauragė, Alytus ir kt... Taip prasidėjo Lietuvos, o tuo pačiu ir vienas kito pažinimas. Širdis man sakė - tai Jis. Praėjus lygiai trims mėnesiams po pirmojo susitikimo Jonavoje, buvome išvykę pakeliauti po Lenkiją. Ryte pabudus, Artūras tiesiog manęs paklausė: "Ar tekėsi už manęs?". Aš, be abejo, sutikau. Spalio mėnesį, Dievo ir savo artimų žmonių apsuptyje, davėme meilės ir pagarbos priesaiką vienas kitam.

Artūras: Ateina laikas ir tai, kas turi įvykti - įvyksta. Tuo momentu svarbiausia mokėti priimti visus įvykius. Dabar žinau, kad man pavyko. Pavyko atpažinti ir priimti Dievo man siųstą meilę. Ilgai meldžiau antros pusės. Visose tose paieškų ir vidinio tobulėjimo metuose, parklupimuose atėjo laikas, kai man pasirodė, kad Dievas pamatė - jau esu pasiruošęs priimti kitą žmogų, mylėti jį ir augti su juo kartu. Aš dėkoju Dievui, kad 2018 metų pavasarį gavau išminties pamilti ir priimti Eglę. Vadinu tai stebuklu ir malone. Man ji tiesiog patiko. Galėčiau vardinti daug dalykų, kurie buvo mieli mano akims ir ausims, bet pats svarbiausias dalykas buvo - ,,tiesiog". Eglė rašė apie savaitgalines keliones po visą Lietuvą, apie laiką kartu, o aš pridursiu - visame tame laike jutau Jos palaikymą, Jos pritarimą, Jos norą dalintis ir būti kartu. Viskas vyko tikrai greitai, bet tuo pačiu, be jokio skubėjimo. Tai buvo mūsų naturalus pažinties ir bendrystės tempas, kuris neilgai trukus virto santuokos sakramentu ir priesaika Dievo akivaizdoje. Jaudinausi, labai jaudinausi, tardamas priesaikos žodžius, bet tai buvo tai, ko norėjau. Dabar malonu matyti žiedą ant rankos ir jausti artimą sielą šalią. Esu įsipareigojęs, nebeesu nepriklausomas. Prisiėmiau atsakomybę už šiemos augimą visame kame. Žinau, kad kai reikės, Dievas padės. Jis jau toks. Galiu tik pridurti - šlovė Viešpačiui per amžius.

Tokia mūsų bendrystės ir šeimos kūrimo pradžia, kupina Dievo malonės ir ženklų, kuria linkme turime eiti. Šiuo stebuklingu šventiniu laukimo laikotarpiu visiems svetainės nariams linkime laukti, tikėti ir būti kantriems.

Visos sėkmės istorijos