Nuoširdžiai tikimės, kad ši svetainė daugeliui bus kelias, padėsiantis sutikti TĄ žmogų, kuriam nuspręsite dovanoti save ir per Santuokos sakramentą priimant gausias Dievo malones leistis į gyvenimo kelionę KARTU. Kartais girdime abejonių, kad internetas nėra tinkama vieta ieškoti rimtos draugystės, o pažinčių svetainės – tik „nevykėlių“ susibūrimo vieta... Tikrai negalime su tuo sutikti ir pri(si)mename, kad Dievas veikia įvairiais, kartais net labai netikėtais būdais! Dėkojame atsiliepusiems ir besidalinantiems savo pažinties istorijomis, kurios prasidėjo čia - katalikiškoje pažinčių svetainėje kitoLink.lt! 
Tikimės, kad tai padrąsins vis dar abejojančius ir suteiks įkvėpimo žengti Kito link.

Kiek buvo džiaugsmo, kai supratome, kad vienas nuo kito gyvename vos per pievą!

Aš žinojau, kad sutiksiu sau skirtąjį. Paulius taip pat. Tikėjome, susitikę patikėjome stebuklu ir sukūrėme šeimą. Bet gal apie viską nuo pradžių. 

Paulius visada svajojo turėti šeimą. Greta muzikos, tikėjimo, kelionių gyvavo jo jaumuose  ir šeimos vizija. O ta vizija grindė sau kelią daugiau nei dešimt metų per kuriuos buvo visko. Aš taip pat žinojau, kad manęs laukia mano žmogus. Bet laikas bėgo, o kelyje pasitaikydavo tik praeiviai.

2015 metų gruodį Paulius iškeliavo į pietų Europą meltis ir tuo pačiu prašyti žmonos. O man tas gruodis buvo  visai neįpatingas. Tiesiog tamsi ir vieniša žiema. Vilties buvo belikę kokia kruopelytė. Tačiau sausio pradžioje įvyko kertinis dalykas, vienai draugei išsipildė asmeninė svajonė. Supratau, kad mylimasis į duris nepasibels, supratau, kad reikia bent kažką padaryti dėl savo laimės. Kodėl pagalvojau būtent apie kitolinką, nepamenu. Tačiau tapau aktyvi dalyvė (užsiregistravusi buvau gal pusantrų metų).

Po maldų, klajonių sausio 5 Paulius grįžo. Pirmą žinutę Pauliui parašiau sausio 14 dieną. Ir jau to paties mėnesio 17 dieną gėrėme pusryčių kavą senamiestyje, ėjome į Šv. Mišias ir vaikštinėdami  šnekučiavomės. O kiek buvo džiaugsmo, kai supratome, kad vienas nuo kito gyvename vos per pievą (300 metrų Vilniaus atstumais). Bendraujant supratau, kad ši istorija nieko bendro neturi su ankstesnėmis, Paulius taip pat. Praėjo kiek daugiau nei 3 mėnesiai ir Paulius paprašė mano rankos. Labai šiltai ir paprastai prie operos ir baleto teatro. Praėjo dar trys mėnesiai ir liepos 31 d. Trakų bažnyčioje paprašėme Dievo globos kuriant ir puoselėjant šeimą.

Labai dėkojame kitolink. Jei esi vienišas/ - a ir dabar skaitai mūsų istoriją, patikėk stebuklu, prašyk Dievo ir drąsiai ženk kito link. 

Inga ir Paulius

Visos sėkmės istorijos