Nuoširdžiai tikimės, kad ši svetainė daugeliui bus kelias, padėsiantis sutikti TĄ žmogų, kuriam nuspręsite dovanoti save ir per Santuokos sakramentą priimant gausias Dievo malones leistis į gyvenimo kelionę KARTU. Kartais girdime abejonių, kad internetas nėra tinkama vieta ieškoti rimtos draugystės, o pažinčių svetainės – tik „nevykėlių“ susibūrimo vieta... Tikrai negalime su tuo sutikti ir pri(si)mename, kad Dievas veikia įvairiais, kartais net labai netikėtais būdais! Dėkojame atsiliepusiems ir besidalinantiems savo pažinties istorijomis, kurios prasidėjo čia - katalikiškoje pažinčių svetainėje kitoLink.lt!
Tikimės, kad tai padrąsins vis dar abejojančius ir suteiks įkvėpimo žengti Kito link.
Negalėjau atsistebėti, kaip galingai ir subtiliai Dievas atsiunčia stebuklus... net internetu!
Monika: Registracijai pažinčių svetainėje reikėjo laiko. Laiko ne pasidaryti nuotrauką ir užpildyti anketą, o žengti tą pirmąjį registracijos žingsnį, įsisąmoninant, kad ieškoti antrosios pusės virtualiu būdu nėra žeminantis orumą būdas. Pasirinkau kitoLink'ą, nes pasirodė (tai pasitvirtino), jog galiu čia sutikti žmogų su labiausiai man priimtinomis vertybėmis, dar gi mokamas nario mokestis tarsi suteikė garantiją, kad čia labiau tikėtina surasti rimtų santykių ieškantį žmogų. Prieš gaudama ir atsakydama į žinutes pasižadėjau sau, jog neturėsiu išankstinių nuostatų man rašančiojo išvaizdos, pomėgių, išsilavinimo atžvilgiu ir nerašysiu mandagaus „ačiū, ne“ vos tik perskaičiusi pirmąją parašiusiojo žinutę. Maloniai nustebino, jog visi rašiusieji buvo kultūringi, malonūs ir draugiški. Gavusi Lino (dabar jau mano Vyro) žinutę, pajaučiau, kad šiam žmogui privalau parašyti kiek įmanoma nuoširdžiau ir išsamiau. Po mėnesio intensyvaus susirašinėjimo pirmą kartą gyvai susitikome. Ir labai gera, jog per tą mėnesį spėjome sužinoti vienas apie kitą svarbius dalykus, todėl pirmojo pasimatymo metu nebuvo nejaukios tylos ar noro sprukti. Priešingai :) Po pusantrų metų nuo pirmųjų žinučių vienas kitam tapome Šeima. Esame dėkingi, jog kitoLink'o pagalba sutikome vienas kitą. Įveikėme išankstines nuostatas. Ir mano palinkėjimas ieškantiems (ypač merginoms) - jei svajoji sutiktą Tą ir sukurti su juo šeimą, ženk žingsnį. Ne visada reikia manyti, jog meilę būtinai sutiksi parduotuvėje pieno skyriuje, teatro rūbinėje ar tarp universiteto draugų. Taip mąstydama atimi iš savęs daug galimybių sutikti Žmogų, kuris laukia ir ieško Tavęs.
Linas: Ilgą laiką skeptiškai žiūrėjau į bendravimą internetu, ką jau kalbėti apie susipažinimą! Ant kelio užvedė brolio klausimas, ar nesvarsčiau užsiregistruoti į kitoLinką - juk šioje svetainėje turėtų būti didesnis šansas sutikti tikintį žmogų. Instinktyviai nuneigiau jo mintį, tačiau grįžęs namo darkart apsvarsčiau. Nepraėjus nė pusmečiui prisiruošiau užsiregistruoti. Dar už kelių mėnesių pasiryžau nerti į aktyvią paiešką kitoLinke ir susimokėjau narystės mokestį. Užsipildžiau anketą, susidėliojau įsivaizduojamai tobulos moters kriterijus...ir... Rezultatas buvo toks pats, kaip Autoplius.lt svetainėje ieškant automobilio, kuris atitiktų 100 tobulumo kriterijų ir dar geriausia, kad pats į kiemą atvažiuotų. Vieną dieną nutariau būti atviresnis žmogui, kurį rasiu - turėti mažiau išankstinių nuostatų. Taip virtualiai sutikau savo būsimą žmoną, kurią netrukus ir užkalbinau. Internetu kalbėjomės mėnesį. Intensyvus mėnuo buvo: vienas kitam parašėme po gerą knygą apie savo gyvenimus, troškimus, baimes ir svajones. Susitikus pirmą kartą tvyrojo ramuma: jau buvome perskaitę po kelis skyrius iš kito gyvenimo knygos. Toliau žygiuojant bendru keliu, negalėjau atsistebėti, kaip galingai ir subtiliai Dievas atsiunčia stebuklus... net internetu! Už susitikimą, artimesnį pažinimą ir kelią, nuvedusį į santuoką, visada būsime dėkingi kitoLink'ą Lietuvoje pradėjusiems ir palaikantiems Jurgitai ir Vytautui.
Monika ir Linas
Visos sėkmės istorijos